Lapkričio pabaigoje dvidešimt penki LR Seimo nariai pasiūlė įstatymu uždrausti auginti kailinius žvėrelius ir daugiau nei pusė parlamentarų šiam sprendimui pritarė. Tiesa, dauguma iš jų nėra matę šiuolaikinių ūkių, kuriuose auginamos kanadinės audinės, ir remiantis LR Seimo posėdžių įrašais, vargiai težino, kiek darbo vietų sukurta, kiek investuota ir kiek eksporto pajamų generuoja žvėrininkystė.
Nepaisant prasidėjusio Ukrainos ir Rusijos karo, kuris neabejotinai didins mūsų valstybės išlaidas ir lėtins ekonomikos augimą, šis brangiai kainuosiantis klausimas yra įtrauktas į LR Seimo pavasario darbotvarkę.
Projekto iniciatorė konservatorė Aistė Gedvilienė pristatydama projektą pareiškė ketinimus sąžiningai kompensuoti ūkininkams, kurie bus priversti pasitraukti iš verslo, kaip tai padarė kitos šalys, o garsiausiai nuskambėjo danų pavyzdys. Danijoje dėl COVID-19 grėsmės skubotai nuspręsta užmigdyti 17 mln kanadinių audinių ir iki 2023 m. pabaigos laikinai uždrausti jų auginimą. Lietuvoje, lyginant su danais, užauginama maždaug dešimtkart mažiau gyvūnų, todėl fermų uždarymo kaštus galima skaičiuoti dalijant išlaidas iš dešimties ar tiesiog nubraukiant vieną nulį. Danai jau apskaičiavimo, kad kompensacijos ūkininkams, fermų likvidavimas jiems kainuos apie 2,3 mlrd eurų, proporcingai Lietuvoje tai būtų apie 230 mln eurų. Darbo neteks mažiausiai tūkstantis ūkininkų ir fermų darbuotojų. Šalyje liks apie pusantro šimto įvairaus stambumo kanadinių audinių fermų – nuo šeimos ūkių, kuruose dirba tik šeimos nariai (pastarieji net nepatenka į statistiką) iki dešimtis ar net šimtą darbuotojų samdančių ūkių.
Palyginimui, pernai per grupinius atleidimus Lietuvoje atleista apie 1800 darbuotojų, taigi fermų uždarymo metais bedarbių skaičius Lietuvoje augs mažiausiai pusantro karto. Nedarbo pašalpoms prireiks milijonų eurų.
Lietuvos mokesčių mokėtojams kailinių žvėrelių fermų uždarymas kainuotų apie 230 mln eurų, arba po 200 eurų vienai šeimai.
Prarastos pajamos
Pastaruosius dešimt metų Lietuva kasmet eksportuoja nuo 1,2 iki 2 mln audinių kailių. Šiuo metu vidutiniškai vienas kailis kainuoja per 40 eurų, taigi metinės eksporto pajamos svyruoja nuo 50 iki 80 mln eurų, rinkos „bumo“ metais gali šokti ir virš šimto milijonų. Tai viena iš didžiausią pridėtinę vertę generuojanti žemės ūkio šaka. Per tris nepriklausomybės dešimtmečius žvėrelių skaičius išaugo dvigubai, o pagal kailio kokybę (kuo geresnė kokybė – tuo didesnė kailio kaina) šiuo metu Lietuva pirmauja Europoje.
Prarastos investicijos
Įrengti vieną stoginę su narvais ir specialiais mediniais nameliais kainuoja apie 27 tūkst. eurų. Joje telpa apie 100 veislinių patelių su prieaugliu. Lietuvoje tokių stoginių reikia bent 3,5 tūkst. Į jas investuota (be atnaujinimo) mažiausiai 50 mln eurų. Audinių ūkiams skirti specialūs traktoriai, pašaro cechai, tvoros, betonuoti takai takai, mėšlo tvarkymo sistemos – dar mažiausiai tiek. Taigi 100 mln vertės turtas bus nebetinkamas niekam. Dalis šių investicijų yra ES ir mūsų Vyriausybės skirti pinigai, išmokėti per Kaimo plėtros programos projektus.
Tam, kad fermos nevirstų vaiduokliais, ūkininkų turto utilizavimas – fermų griovimas, asfaltuotų dangų pastatų ardymas, niekam netinkama technika, atsieis mažiausiai ketvirtadalį statybų vertės, t.y. mažiausiai 25 mln eurų.
Finansiškai tai kažkuo primintų Valdovų rūmų statybas (jos kainavo apie 106 mln eurų ir truko 15 metų). Tik remiantis LR Seimo narių logika, pastačius rūmus, pradėjus jų eksploataciją, juos reikėtų nugriaut ir utilizuoti. Nejau nebūtų gaila pinigų?
Kas apsidžiaugs dėl šio sprendimo?
Įstatymo projekte teigiama, kad daugiau nei 80 proc. žmonių nepritaria kailinių žvėrelių auginimui Lietuvoje. Tikėtina, seimo nariai cituoja gyvūnų gynėjų viešai skelbiamus skaičius.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija 2021 m. gruodė užsakė VILMORUS visuomenės nuomonės tyrimą. Jis parodė, kad 17,6 proc. šalies gyventojų pritartų šiai Seimo iniciatyvai, tačiau dvigubai daugiau pasisako prieš - 36,1 proc. Maža to, daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų apskritai nerūpi nei kailio dėvėjimas, nei žvėrelių fermos. Google paieškose per mėnesį informacijos apie žvėrelių auginimą ieško apie 30 žmonių. Realiai tai nėra niekam įdomu. Tad šis dirbtinai sukeltas susidomėjimas, pasiekęs Seimą, yra inicijuotas nedidelės grupės gyvūnų gynėjų. Lietuvoje yra apie 1,6 proc. veganų ir dar apie 5 proc. žmonių, kurie iš etinių sumetimų atsisako mėsos ar kitų gyvūninių produktų. Jų plojimai socialinėje medijoje vis dar aidi nuo lapkričio. Tačiau kodėl likusieji 94 proc. visavalgių turi už tai sumokėti?