Gegužės 10 d. Estijos parlamentas (Riigikogu) jau per pirmąjį klausymą balsų dauguma atmetė siūlymą atsisakyti kailininkystės savo šalyje nuo 2028 m. Kaip teigia parlamentaras centristas Igoris Kravčenko, „Nuo 2009 m. nuolat skamba pasiūlymai uždrausti auginti kailinius žvėrelius, tačiau per šį laikotarpį neteko išgirsti nė vieno protingo argumento, išskyrus emocinius ir etinius pamąstymus“.
Įstatymo projektą parengė socialdemokratų atstovai šių metų vasario mėnesį. Prie iniciatyvos prisidėjo ir kitų frakcijų nariai. Įstatymo projekte buvo numatyta drausti auginti audines, lapes ir šinšilas tik dėl kailio, be to, uždrausti šių gyvūnų veisimą ir selekciją. Viena iš idėjos autorių socialdemokratė Barbi Pilvre po balsavimo tvirtino ir toliau sieksianti šio tikslo.
Argumentus dėl kailininkystės sektoriaus išsakė Aplinkosaugos komitetas. Parlamentas įvertino, kad žvėrelių fermos šalyje įdarbina šimtus žmonių, kai kuriuose regionuose tai – vienintelės darbo vietos. Todėl fermas uždarius šalis susidurtų su rimtais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Valdančiajai koalicijai priklausantys konservatoriai siūlė remtis kaimyninių šalių – Latvijos ir Suomijos pavyzdžiais, mat jose taip pat atsisakyta rimtai svarstyti panašius draudimus, priešingai, siūloma plėtoti šį sektorių.
Visos Europos kailininkystės sektorių vienijančios organizacijos Fur Europe vadovė Mette Lykke Nielsen mano, kad Estijos parlamente laimėjo racionalumas ir atsakingumas. “Per kelerius metus panašių rezultatų sulaukėme Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Latvijoje, tad džiaugiamės dar viena gera žinia”,- sako M.L.Nielsen.
Remiantis organizacijos Fur Europe duomenimis, Estijoje šiuo metu veikia 40 kailinių žvėrelių ūkių. Kasmet jie eksportuoja apie 150 tūkst. audinių, 11 tūkst. lapių ir 5,5 tūkst. šinšilų kailių.