„Plakatai ir šūkiai, sudarantys įspūdį, kad ūkininkai žiauriai elgiasi su gyvūnais, yra melagingi ir klaidinantys visuomenę“, - sako Česlovas Tallat – Kelpša, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas. Tai patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo skyriaus vadovas, Vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Giedrius Blekaitis, primindamas, jog mažiausiai gyvūnų gerovės problemų tarnyba turi dėl kailinių žvėrelių ūkių.
Lietuvos žiniasklaidą pasiekia ne žurnalistų, o iš nežinomų šaltinių gauti vaizdo įrašai apie neva fermose kenčiančius gyvūnus, bet kaip taisyklė, iškart po pranešimų į fermas nuvykę Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai neranda nieko panašaus į rodomus kankinamus gyvūnus. Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Danijoje, kol 2012 m. pabaigoje Danijos aukščiausiame teisme įrodyta, kad gyvūnų teisių aktyvistai naktimis įsilaužę į fermas daužydami narvus ir kitaip provokuodami gyvūnus skatino juos kovoti tarpusavyje ir tokiu būdu nufilmuodavo „šokiruojančius vaizdus“.
Č. Tallat-Kelpša kelia klausimą, ar gyvūnų teisių aktyvistai apskritai gali kalbėti apie gyvūnų gerovę nekreipdami dėmesio nei į veterinarijos, nei į zoo-psichologų ar žemės ūkio specialistų nuomonę: “Aktyvistai veikia religinių sektų išbandytais būdais: manipuliuoja žmonių jausmais, atvirai reiškia neapykantą mąstantiems kitaip ar visavalgiams. Galbūt reikia kelti į viešumą ir kitus dalykus: ar būti gyvūnų teisių gynėju Lietuvoje, kaip “pirmojo pasaulio” šalyse, reiškia, kad gali skelbti savo paties tiesas, rinkti finansinę paramą iš užsienio šaltinių už vietos verslo žlugdymą?”. Kaip rodo viešai pateikta finansinė VšĮ “Tušti narvai” ataskaita, daugiau nei pusė pernai gautų pajamų sudaro lėšos iš užsienio. “Susidaro įspūdis, kad už spaudimo uždrausti kailinių žvėrelių auginimą kyšo kitų valstybių verslo ausys. Rusijai, Ukrainai ir net Kinijai būtų labai naudinga, kad Europoje išvis neliktų žvėrelių fermų, tuomet sumažėtų pasiūla, šokteltų kainos ir šios šalys liktų laimėtojos konkurenciniame žaidime” - svarsto Č.Tallat – Kelpša.
Ypač skeptiškai apie gyvūnų teisių aktyvistų pastangas atsiliepia miestelių ir kaimų bendruomenės, kuriose veikia kailinių žvėrelių ūkiai. Algirdas Paplonskis, Šveicarijos (Jonavos raj.) seniūnas eitynes už gyvūnus vadina atotrūkio tarp Vilniaus ir regionų pavyzdžiu. „Apie UAB „Danmink“ (kailinių žvėrelių ūkį - aut. past.), įkurtą Varpių kaime, galiu pasakyti, kad tai – rimta įmonė, kuri duoda rimtą darbą mūsų gyventojams, daugiausia jaunimui, ir moka jiems rimtą atlyginimą. Aplink ūkį sutvarkyta aplinka, jie visada remia mūsų seniūnijos šventes ir kitus projektus. Jei ne „Danmink“ ūkis - šioje vietoje būtų plynė. Apskritai, turime saugoti savo verslą, padėti jam, nes jei viską uždrausime – kas mokės mokesčius?“- klausia A.Paplonskis.
Arūnas Bačiūnas, Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas mano, kailinių žvėrelių uždraudimas reikštų ir miestelio nykimą: „Praktiškai Vilkijoje (Kauno raj.) ir aplinkiniuose kaimuose teturime tris įmones, kurios padeda išgyventi bendruomenėms, Kultūros centrui ir seniūnijoms. Jeigu mums prireikia kofinansavimo kokiam nors projektui ar paramos renginiams, miestelio gražinimui, bažnyčios remontui - pirmiausia kreipiamės į „Vilkijos ūkį“ (nuo 1993 m. užsiima kailinių žvėrelių auginimu – aut.past.) ir visada sulaukiame paramos. Be to, tai stambiausias iš trijų darbdavių seniūnijoje, įdarbinantis per 150 žmonių ir mokantis jiems po daugiau nei tūkstantį eurų į rankas. Jei šio ūkio nebūtų, nemažai šeimų nebeturėtų iš ko gyventi“.
Ir pabaigai. Kiek pasitikėjimo verta organizacija, kuri savo aktyvistus moko elgtis taip: (citata iš VšĮ „Tušti narvai“ leidinio, išleisto už verslumo skatinimui skirtos ES paramos programos ERASMUS dalies pinigus http://www.nearnetwork.org/sites/default/files/manuals/pradedanciojo_aktyvisto_vadovas_0.pdf)
"Festivalio metu ar gatvėje prie informacinio staliuko yra naudinga turėti porą draugų, kurie stovėtų kitoje staliuko pusėje ir atrodytų kaip susidomėję praeiviai. Jų buvimas sukuria įspūdį, kad jūsų staliukas yra vertas dėmesio ir prie jo reikia prieiti. Jei renkate parašus peticijai ar e. paštus, geriausia užpildyti pirmas porą eilučių išgalvotais vardais ir adresais – taip atsiranda socialinis spaudimas prie staliuko prieinantiems žmonėms, jog ir jie turėtų pasirašyti. Jei turite aukų dėžutę, užpildykite ją iki pusės pinigais, geriausia, kad būtų ir didelės vertės banknotų“.
Lietuvos žiniasklaidą pasiekia ne žurnalistų, o iš nežinomų šaltinių gauti vaizdo įrašai apie neva fermose kenčiančius gyvūnus, bet kaip taisyklė, iškart po pranešimų į fermas nuvykę Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai neranda nieko panašaus į rodomus kankinamus gyvūnus. Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir Danijoje, kol 2012 m. pabaigoje Danijos aukščiausiame teisme įrodyta, kad gyvūnų teisių aktyvistai naktimis įsilaužę į fermas daužydami narvus ir kitaip provokuodami gyvūnus skatino juos kovoti tarpusavyje ir tokiu būdu nufilmuodavo „šokiruojančius vaizdus“.
Č. Tallat-Kelpša kelia klausimą, ar gyvūnų teisių aktyvistai apskritai gali kalbėti apie gyvūnų gerovę nekreipdami dėmesio nei į veterinarijos, nei į zoo-psichologų ar žemės ūkio specialistų nuomonę: “Aktyvistai veikia religinių sektų išbandytais būdais: manipuliuoja žmonių jausmais, atvirai reiškia neapykantą mąstantiems kitaip ar visavalgiams. Galbūt reikia kelti į viešumą ir kitus dalykus: ar būti gyvūnų teisių gynėju Lietuvoje, kaip “pirmojo pasaulio” šalyse, reiškia, kad gali skelbti savo paties tiesas, rinkti finansinę paramą iš užsienio šaltinių už vietos verslo žlugdymą?”. Kaip rodo viešai pateikta finansinė VšĮ “Tušti narvai” ataskaita, daugiau nei pusė pernai gautų pajamų sudaro lėšos iš užsienio. “Susidaro įspūdis, kad už spaudimo uždrausti kailinių žvėrelių auginimą kyšo kitų valstybių verslo ausys. Rusijai, Ukrainai ir net Kinijai būtų labai naudinga, kad Europoje išvis neliktų žvėrelių fermų, tuomet sumažėtų pasiūla, šokteltų kainos ir šios šalys liktų laimėtojos konkurenciniame žaidime” - svarsto Č.Tallat – Kelpša.
Ypač skeptiškai apie gyvūnų teisių aktyvistų pastangas atsiliepia miestelių ir kaimų bendruomenės, kuriose veikia kailinių žvėrelių ūkiai. Algirdas Paplonskis, Šveicarijos (Jonavos raj.) seniūnas eitynes už gyvūnus vadina atotrūkio tarp Vilniaus ir regionų pavyzdžiu. „Apie UAB „Danmink“ (kailinių žvėrelių ūkį - aut. past.), įkurtą Varpių kaime, galiu pasakyti, kad tai – rimta įmonė, kuri duoda rimtą darbą mūsų gyventojams, daugiausia jaunimui, ir moka jiems rimtą atlyginimą. Aplink ūkį sutvarkyta aplinka, jie visada remia mūsų seniūnijos šventes ir kitus projektus. Jei ne „Danmink“ ūkis - šioje vietoje būtų plynė. Apskritai, turime saugoti savo verslą, padėti jam, nes jei viską uždrausime – kas mokės mokesčius?“- klausia A.Paplonskis.
Arūnas Bačiūnas, Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas mano, kailinių žvėrelių uždraudimas reikštų ir miestelio nykimą: „Praktiškai Vilkijoje (Kauno raj.) ir aplinkiniuose kaimuose teturime tris įmones, kurios padeda išgyventi bendruomenėms, Kultūros centrui ir seniūnijoms. Jeigu mums prireikia kofinansavimo kokiam nors projektui ar paramos renginiams, miestelio gražinimui, bažnyčios remontui - pirmiausia kreipiamės į „Vilkijos ūkį“ (nuo 1993 m. užsiima kailinių žvėrelių auginimu – aut.past.) ir visada sulaukiame paramos. Be to, tai stambiausias iš trijų darbdavių seniūnijoje, įdarbinantis per 150 žmonių ir mokantis jiems po daugiau nei tūkstantį eurų į rankas. Jei šio ūkio nebūtų, nemažai šeimų nebeturėtų iš ko gyventi“.
Ir pabaigai. Kiek pasitikėjimo verta organizacija, kuri savo aktyvistus moko elgtis taip: (citata iš VšĮ „Tušti narvai“ leidinio, išleisto už verslumo skatinimui skirtos ES paramos programos ERASMUS dalies pinigus http://www.nearnetwork.org/sites/default/files/manuals/pradedanciojo_aktyvisto_vadovas_0.pdf)
"Festivalio metu ar gatvėje prie informacinio staliuko yra naudinga turėti porą draugų, kurie stovėtų kitoje staliuko pusėje ir atrodytų kaip susidomėję praeiviai. Jų buvimas sukuria įspūdį, kad jūsų staliukas yra vertas dėmesio ir prie jo reikia prieiti. Jei renkate parašus peticijai ar e. paštus, geriausia užpildyti pirmas porą eilučių išgalvotais vardais ir adresais – taip atsiranda socialinis spaudimas prie staliuko prieinantiems žmonėms, jog ir jie turėtų pasirašyti. Jei turite aukų dėžutę, užpildykite ją iki pusės pinigais, geriausia, kad būtų ir didelės vertės banknotų“.