Psichologas prof. Gediminas Navaitis ir komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius remdamiesi žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis pateikė išvadą, jog kailinių žvėrelių auginimo draudimo šalininkų komunikacija rėmėsi manipuliatyviais emociniais gyvūnus sužmoginančiais naratyvais.
Psichologas prof. Gediminas Navaitis ir komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius remdamiesi žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis pateikė išvadą, jog kailinių žvėrelių auginimo draudimo šalininkų komunikacija rėmėsi manipuliatyviais emociniais gyvūnus sužmoginančiais naratyvais, kurie buvo plėtojami ne tik per tradicinę žiniasklaidą, tačiau ir kitais komunikacijos kanalais – socialiniais tinklais (įskaitant aktyvią reklamą), specialiomis interneto svetainėmis, elektroniniu paštu.
Apžvalginio tyrimo metu rasti ir išanalizuoti 3,6 tūkst. pranešimų nuo 2020 iki 2024 m., susiję su kailinių žvėrelių auginimo veikla ir siūlymais ją uždrausti. Reikšmingos jų dalies atsiradimas sietinas su Všį „Tušti narvai“, kuri dar 2014 m. pradėjo viešinti siūlymą uždrausti Lietuvoje auginti gyvūnus dėl jų kailio. Kone pusė (46 proc.) visos 2020-2024 metų VšĮ „Tušti narvai“ komunikacijos buvo skirta būtent kailinių žvėrelių sektoriaus uždraudimui.
Tyrimo metu nustatyta, jog viešojoje informacijoje dominavo emociniai ir moraliniai argumentai, kuriuos aktyviai skleidė draudimo idėjos iniciatoriai. Argumentų visuma tyrimo metu suskaidyta į 8 pagrindinius naratyvus – „fizinis smurtas ir žiaurus elgesys“, „dujų kamerų siaubas“, „kailis yra prabangos prekė“, „aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos rizikos“, „pasenusi praktika“, „nuoroda į emocijas ir solidarumą“ ir „ekonominė argumentacija“.
„Apibendrinant pateiktus duomenis reikia konstatuoti, kad Lietuvos visuomenės požiūris į kailinių žvėrelių auginimą kinta nepalankia šiam auginimui linkme. Tai sietina su sumania ir intensyvia minėtų neigiamų naratyvų – jog kailinių žvėrelių auginimas yra neetiška veikla – sklaida bei populiarinimu (propaganda)“,- rašoma tyrime.
Sumani sklaida gali būti aiškinama ir tuo, kad VšĮ „Tušti narvai“ yra viešųjų ryšių agentūros UAB Penkiolika minučių iki vidurnakčio („23:45“) klientai jau ne vienerius metus.
Profesionalią aktyvią veiklą ši organizacija galėjo sau leisti, nes jos metinis biudžetas nuolat augo ir 2022 m. bendra suma viršijo ketvirtį milijono eurų (tikslūs skaičiai pateikti tyrimo išvadose). Palyginimui, Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos metinis biudžetas svyruoja nuo maždaug 30 iki 50 tūkst. eurų per metus. „Vienas iš akivaizdžių išlaidų skirtumų, tai VšĮ „Tušti narvai“ išlaidos tikslinei reklamai socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, „Meta“ (valdo „Facebook“ ir „Instragram“) 2019- 2024 reklamdavių skaidrumo ataskaitoje matyti, jog VšĮ „Tušti narvai“ yra 15-a didžiausia reklamdavė Lietuvoje, per šį laikotarpį reklamai šiuose socialiniuose tinkluose išleidusi net 58,6 tūkst. €. Vien ši suma kone dvigubai viršija asociacijos metinį biudžetą“, dėstoma tyrimo išvadose.
Tyrimo išvadas patvirtina ir GOOGLE paieškų, visuomenės nuomonių tyrimų duomenys, jog kailinių žvėrelių auginimo klausimas be dirbtinai sukurto informacinio spaudimo visuomenei nebūtų aktualus. Tyrimo išvadose paminėta: „Natūralus visuomenės dėmesys kailinių žvėrelių tematikai yra nežymus, todėl viešoji diskusija yra iš esmės interesų grupių ir jų lyderių aktyvumo rezultatas“.
LR Seimas 2023 m. rugsėjo 21 d. balsavo už įstatymą, draudžiantį auginti gyvūnus dėl jų kailio. 2021 m. lapkritį tuometinės LR Seimo Aplinkosaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės inicijuotas įstatymas buvo parengtas, pačios parlamentarės teigimu, konsultuojantis dėl įstatymo turinio su VšĮ „Tušti narvai“.
Tyrimo pristatymas patalpintas mūsų Youtube kanale.
Visą tyrimo ataskaitą galite rasti čia: https://smallpdf.com/file#s=d28e501e-7839-4097-9f5d-e3317bb385a2